BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

tas eilėraštis

2011-01-03 parašė heyangele

Bruno K. Öijer - Hey angele (Naktis be free game Niujorke)

hey angele, paklausyk
hey angele, paklausyk gražaus vyro
hey angele, paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo

hey angele, aš kaip ir tu
nešioju mėlynus perlus ant riešo
ir vėl bus žiema
sukinėju auksinį auskarą

hey angele, paklausyk
mes esame XX amžiaus pabaigoj
mes esam XX amžiaus pabaigoj ir niekas nevyksta
hey angele, mes esam XX amžiaus pabaigoj
ir visi ieško laimės kol batai kiaurai supūva

hey angele, aš sakau tiesą
hey angele, aš kvepiu lagaminu ir pigiu burbonu
bet Niujorkas yra okay, nei daugiau nei mažiau
hey angele, tai šitaip paprasta
kas sanguliauja su gyvenimu susilaukia bausmės
kas sanguliauja su mirtim pašlovinamas

hey angele, tu man tiek daug reiški
tu ir dar keletas
nusikalstamai įsimylėjusių tai, kas laikoma nereikalingu

hey angele, paklausyk
galbūt aš esu geras ar blogas patinas
galbūt aš skainioju tapetų gėles
bet aš aš matau kraują palei Bowery pro mano langą
ir žaidimų automatai sukilo prieš mane
hey angele, kaip čia išeina, kad kulkos srūva kiaurai

ir aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
ir aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
ir aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti

hey angele, brėkšma krinta
ant laikraštinio popieriaus ir išdaužto stiklo
aš negaliu sugrįžti
aš negaliu eiti pirmyn
aš negaliu pasilikti
hey angele, aš toks pats laisvas kaip širšė
įstrigusi banko rūmų besisukančiose duryse

hey angele, nesityčiok iš manęs, tu žinai ko aš noriu
hey angele, gatvės tuščios ir nuplautos
hey angele, visi išėjo į karo taką
hey angele, ateik pas mane ir sudėk ant grindų savo rūbus

paklausyk manęs
paklausyk gražaus vyro
paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo

hey angele, aš kaip ir tu
aš rūkau dešimt “Pall Mall” prieš pusryčius
aš važiuoju taksi ir užmoku sužeistu lapu
hey angele, aš geras savo akims
hey angele, aš savo akis iki soties privaišinu karatais
aš matau atsiveriant vartus į atrakcionų parką
aš matau kaip visi puola vidun ir glemžia pelėsius nuo cirko palapinių

hey angele, aš kalbu tiesą
hey angele, aš nešioju išgraužtą apelsino žievę
pilną cigaretės pelenų
aš laikau apelsino skeletą prie savo krūtinės
hey angele, pelenai dulka nuo mano širdies dūžių
aš nenoriu prašyt atleidimo
ar bandyt jį arba ją prisišnekint
aš nė nemanau imtis darbo arba žiūrėti kaip kas išeina į darbą
aš neseksiu paskui tą kuris niekada nebuvo sekamas

hey angele, aš stoviu čia
ir išpučiu kelis gramus pelenų pro savo langą
aš negaliu jų girdėt nusileidžiančių East Houston Street
bet pasaulis puošiasi tuo kas lieka iš mūsų
ir tuščios gatvės darbuojasi su manim
hey angele, dienos ateina, paskui naktys
o aš negaliu nieko patarti
tas kuris medžioja bėga o tas kuris bėga yra medžiojamas

hey angele, tau nebūtina sutikt su manim
bet tie mėlyni perlai nušviečia mano kelią
ne tavo ar kieno kito

hey angele, tai šitaip paprasta
kai kurie mūsų mano kad laukinės avietės gardžiausios naktį
kai kurie mūsų nusipiešia pagalvę ant Brooklyn Bridge
kai kurie mūsų reikalauja kad gėrimai būtų kuo stipresni
prieš prasidedant bulių kovoms
kai kurie mūsų leidžiasi 1-ąja Aveniu
balansuodami drungną lietų ant peilio ašmens
kai kurie mūsų brangiai moka kad pakliūtų
į naujausiajį “kas yra kas”
kai kurie mūsų vilioja saulę maišeliu šokoladinių saldainių
ir nuoga šlaunim
kai kurie mūsų žiūri į fejerverkus sproginėjančius virš Chinatowno
kaip raudonų lūpdažių lašus šiukšliavežio pirštinėj
kai kurie mūsų,
kai kurie mūsų galvoja kad rado išeitį

hey angele,
aš tavęs nekankinsiu
neketinu ilsėtis ilgai prie tavęs
hey angele, viena ko noriu
užsliuogti aukštyn ir įsibrauti į tavo kūną

hey angele,
hey angele, mes esam XX amžiaus pabaigoje
mes esam XX amžiaus pabaigoj ir šviesos pabaigoj
mes esam XX amžiaus pabaigoje
gyvenimas kimšte prikimštas švelnaus vatinio bendrumo
rėžias į odą tarsi pakinktai
verčiantys arklius kas dieną pasukt pro skerdyklą

hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti

paklausyk manęs
paklausyk gražaus vyro
paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo

hey angele, sukvieskime žmones
ir papasakokim apie mūsų meilę
papasakokim jiems kad susitikom visai netyčia
tam kad patirtume laimę mudviem išsiskiriant

hey angele, persmelkė mane dienos, paskui naktys
žaidimų automatai sukilo prieš mane
taip jau yra kad kulkos srūva kiaurai
mažais žvilgančiais grąžtukais per Dievo kaukolę

hey angele, Niujorkas yra okay, nei daugiau, nei mažiau
hey angele, tai šitaip paprasta
tas kuris stimpa iš šalčio sudegina savo namą
tas kuris svajoja apie teisingumą kankinasi dėl miego stokos
ir rodosi viešumoje pajuodusiais paakiais

hey angele, aš kaip ir tu
man daug nereikia
man reikia kalnų virtinės ir patapšnojimo per petį
hey angele, kartais aš sėdžiu su geromis kortomis
kartais turiu keturis tūzus
bet tokie kaip aš vertina kitą žaidimą
kurio laimėjimas per sunkus kad jį parsineštum namo

hey angele, tokie kaip aš traukia iš baro į barą
tokie kaip aš kandiai šaiposi iš ateities
ir šildo gatvę savaisiais žingsniais
hey angele, tokie kaip aš nenori niekuo žavėtis
tokie kaip aš deda veidrodžio šukę ant žemės
kad žvaigždės galėtų pasigrožėt savu makiažu

hey angele, sklandyk po senamiestį, tu žinai, ką jaučiu
hey angele, nesibaugink, nieko tokio
tau tik Valentine’s Day ir ašaros
beldžiasi į Hudson River
hey angele, pagalvok apie tai vieną vakarą
apie ištisą vakarą be vieno vienintelio free game

hey angele
hey angele, mes esam XX amžiaus pabaigoje
mes esame XX amžiaus pabaigoj ir tu turi lesint paukščius
mes esame XX amžiaus pabaigoj ir aš girdėjau kalbas
apie žmones kurie pagaliau susirado namus
aš nenoriu kištis bet dabar jie klaidžioja savo kambariuose

hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti

paklausyk manęs
paklausyk gražaus vyro
paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo

hey angele, aš kaip ir tu
hey angele, kai pabundu visada yra vakaras
hey angele, guliu čia ir matau kaip užuolaidas išpučia skersvėjis
hey angele, tai šitaip paprasta
hey angele, tai yra juodoji liepsna
hey angele, tai yra juodoji liepsna ateinanti
mūsų

Rodyk draugams

nevykusi drugelių gaudytoja

2010-10-23 parašė heyangele

Hey angele,

mergaitės lyg drugeliai - gražios, trapios, plazdančios. Su jomis reikia elgtis atsargiai, jautriai ir švelniai. Dažniausiai priešingai, nei elgiasi šios depresuotos šiaurės šalies vyrai. Trečia ryto, tuščias miestas, mes stovime Pilies gatvės priegose, atremiu galvą tau ant peties. Bučiuoju mergaitę trečią ryto tuščiame mieste. Šis miestas šią naktį priklauso mums. Nežinau, ką galvoja taksistas, kai laikomės už rankų. O kas toliau, kas toliau? Nežinau, nežinau, nenuspėjami kasdienybės scenarijai. Mergaitė turbūt pabėgs, išsprūs kaip drugelis, nes kaip drugeliai vienadieniai mūsų, atstumtųjų, mylimieji. Nes vienanakčiai jie, naktiniai drugiai, plaka sparneliais į šviesą. Liepsnojam stipriai ir ryškiai ir sudegam kaip kometos, štai kokie mes. Lėtai žudomės pigiomis cigaretėmis ir brangiu alumi baruose, kurie vis dar dirba, kai jau nebedirba niekas aplinkui. Iš mūsų liks tik pelenai ir nuorūkos. Gyvenimas (o gal Dievas?) traukia mus kaip suktinę, nervingai, greitai, pasimėgaudamas. O mes liepsnojam, plasnojam sparneliais, kepenojamės, o mums skauda.

Rodyk draugams

naktinės mūsų priebėgos

2010-09-27 parašė heyangele

Hey angele,

barus mes keičiame kaip vyrus. Vieniems būname ištikimesnės, pas kitus atbėgame tik retkarčiais, su trečiais užsimezga ir visai rimti romanai. Kai kurie barai taip ir lieka neišblėstančiomis pirmosiomis meilėmis, verčiančiom atsidusti žygiuojant gatve šalia jų durų (ir atsispirti neužsukus).

Barai daug patikimesni nei vyrai. Jie nepavydūs, nemoralizuojantys, niekad neaiškinantys, kad tau jau gal gana. Visuomet pasiūlantys savo tvirtą petį ir nepaliekantys tavęs dėl kitos. Tiesa, kartais barai užsidaro per anksti arba bjaurybės išvis užsilenkia. Panašu, kad mes, moterys, pragyvensime savo barus.

Tikri barai – tai barai su bendruomenėmis, kur dauguma veidų jau seniai iš matymo pažįstami ir kasvakar vis didesnė jų dalis tampa pažįstama ne tik iš matymo. Vienam bare pigus alus, antram pigus skanus alus, trečiam groja gerą muzoną, ketvirtam gražus barmenas, penktam – barmenė, šeštam beveik visada sutiksi savą chebrą, septintam visuomet susirasi naujų draugų. O kartais pasitaiko net viskas viename, ypač taip atrodo po kokio penkto bokalo – tuomet ir vyrai visi gražesni.

Ech, barai barai, ir kur mes be jūsų dėtumėmės. Jau kelios valandos, kaip pirmadienis, už dar kelių valandų – paskaitos, ir aš įtariu, kad liūdna pirmosios darbo savaitės dienos proga man neišvengiamai teks užsukti pas vieną iš jūsų. Kas kartu?

Rodyk draugams

sveiki atvykę į drugelių kapines

2010-08-12 parašė heyangele

Hey angele,

mes perrašome savo istoriją kasdien. Prirašome ir plėšome užrašų knygelių puslapius, kuriame blogus ir juos ištriname, pasakojame nebūtas istorijas ir užmirštame būtas, išsikraustome gyventi kitur ir vėl grįžtame čia, į seną naująjį miestą, kurio gatvėmis slankioja devyniolikto amžiaus arba mūsų ankstesnių gyvenimų dvasios, kur prasilenkia angelai ir demiurgai, kur ant kapinių pastatyti daugiaaukščiai, o daugiaaukščių viduje - kapinės, kur žmonės laikini ir trapūs kaip drugeliai, kur kaip drugeliai vienadieniai meilužiai ir mylimieji, gyvenantys tik mūsų galvose, bet retkarčiais, vėsiomis miesto rudens naktimis, jie materializuojasi pasaulio pabaigą švenčiančiuose baruose, tuščiuose parkuose ar drugelių kapinėse, kuriose laidojami atstumtieji, kurių link mes kas rytą ir vakarą pamažu judame, koja už kojos, įsikibę atsitiktiniam nepažįstamajam į parankę arba vieniši, repetuodami paskutinį pasivaikščiojimą, paskutinį bokalą, cigaretę, naktį, prisiglaudus prie nuogos vyro nugaros. Hey, angele, kartais, eidama pavėjui, jaučiu kaip tavo plunksnos perbraukia man per petį.

Rodyk draugams